- stelingis
- ×stèlingis (plg. vok. dial. štäling) sm. (1) Vkš, Lc, stẽlingis (1) NdŽ, stelingỹs (3b) LKAI51(Grz); Q322, G111, KŽ atitverta vieta tvarte arkliui stovėti, gardas: Kožnam arkliuo savo stèlingis buvo Klk. Saugok, kad į eržilo stèlingį neįeitų koks kitas arklys Sk. Liepė vienims gyvolius ganyti, kitims stelingiūse arklius pagręsti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
